Enaida

Dienoraščio įrašas: 2013-09-06

4 • 9 • 0

 

Sėdžiu ir liūdžiu....

pasižiūriu kaip visos dirba pluša ir kokie nuostabūs darbai, pavydas suima. O aš vis neturiu laiko prie vilnelės prisiliesti, o jau taip norisi... Sakysit eik dirbk, kurk, kas neleidžia?  Tai kad lyg ir nieks netrukdo, vis sakau :" na tuoj baigsiu su bitėm tvarkytis, medų bigsiu sukti ir prisėsiu". Bet vis tie darbai nesibaigia ir vis koją pakiša. Tai tas sugenda, tai to trūksta ir viskas sustoja. Būna visą dieną prasisuki kaip voverė rate, o dienai pasibaigus ir pasigirti neturi kuo, nesimato to nuveikto darbo, o pavargusi būni kaip "šuo" Ir vis galvoji, na kada gi tie darbai pasibaigs. Na jie tikrai pasibaigs, o tada jau kai kibsiu vilnai į sruogas... :))) 

KristinaL • 0

Pažystamas jausmas. Vis bėgi paskui kitus darbus, o prie mėgstamiausio neprieini

DaliaD • 0

O man jau nusibodo uogienės, kompotai, mišrainės žiemai, kurias gaminu šeimai. Gerai, kad radau bendraminčių - ne aš viena negaliu prisiliesti prie mėgstamų darbų. Nėra kada tapyti...Va, ir lėlytes išmokau daryti - taip ir sėdi vargšelė be plaukų ir drabužėlių. Kai darbai pasibaigs, tai tamsios dienos prasidės - ir vėl spalvos tapymui apgaulingos, viskas blogiau išeina. Bet nenusiminkime...ateis žiema, viską spėsime, svajones įgyvendinsime...

graziniux • 0

pritariu mergytes,darbas darba veja,o tai kas kelia dziaugsma,malonuma lieka mintyse kol sulauksiu laisvesnio laiko,bet jis tikrai ateis,smagu,kad kaikurios darbstuolytes viska suspeja ir pradziugina savo darbais