Sveiki mielieji . Netveriu savo kailyje kaip noriu papasakoti apie kelionę ir jos patirtus įspūdžius .Tai va prabundu Rugpjūčio 27 d. anksti ryte šeštadienis kelionei pasiruošęs, rytas toks nuostabus tiesiog sparnus išskleisčiau jai turėčiau ir pakilčiau aukštai ir vienu mostu apskriečiau visą Lietuvą sveikindamas visus su nauja diena ,ir pranešdamas žinią kad esu laimingas mažas šio pasaulio žmogutis, kurio siela tiesiog veržias palydėti vasaros ,pasikalbėti su motina gamta ir pasakyti kokia ji man brangi . Ir vėl užsisvajojau, ir nukrypau nuo temos, gerai, pradedam važiuoti. Važiuojam. Turiu smagią pakeleivę, kuri tiesiog trykšta energija ir gali ja užkrėsti kiekviena iš mūsų,  jos veidas švyti draugauja su saulės spinduliais akys tyvuliuoja upių, ežerų, jūros ir dangaus žydryne. Paklausiau jos tai kaip startuojam Utenos link ji atsako ,,skrendam ,, variklis burzgia lekiam čiulbam besidairydami per langus į dešinę į kairę net pamirštu, kad sėdžiu už vairo matau miestelis, nesupratau koks anas yra tigi žūrų kad Ukmergę lenkiam net nustebau kad taip greitai skriejam sakau mažu reikia pailsėti tik sustojam išsiropščiu iš mašinos matau policija su žiburėliais artinasi , nu va manau sau prisidirbau kokio stulpo nepastebėjau arba nuotrauka blogai išėjo. Širdis pakulniais nuėjo bet žiūriu trispalvės plazda vis artyn ir artyn, nagi nespėjau atsipūsti, girdžiu varom už Lietuvą va tai tau nespėjau sureguoti kad colibris jau nusičiupus kamuolį pasileido bėgti paskui garsiai bumsinčią muziką , dabar supratau, kad kamuolio mušinėti nereikėjo jį tik stumti į priekį reikėjo, o jis lyg padūkęs pats į muzikos taktą mušė, man beliko tik vytis su mašina. Tai bent įspūdis ir aš kamuolį laikiau į Lietuvos žemelę beldžiau . Važiuojam toliau ,štai ir Utena,o ten ir Edis tikru džiaugsmu pasitinka, iškart prie stalo kviečia, o mano vidus sotus gamtos grožiu ir atsiveriančiu horizontu , ir manau sau atvykom į rojų ,ir prabilau jau atvažiavom, net kelias neužilgo. Mano mašinėlė tik atsiduso ir nurimo. Apsibarstėm žodžiais ,įspūdžiais pasileidom su kolibriu laukais. Aš už teptuko, drobės, dažų ji už knygos, plaukiam pasroviui, smagu norite tikėkit norite ne , nepastebėjau kai vakarėti pradėjo traukėm link namų. Taip nesinorėjo, bet žinojau, kad įspūdžiai dar nesibaigė -juk dar žvejyba laukia, pirtis, ir miegas ant šieno ech pasaka . Ilgai nelaukus kimbam į meškeres einam žvejoti, tiksliau pasakius žuvų paparacinti ir dar turiu šalia du patyrusius žvejus, kurie tikri specialistai vienas slieko baidosi o kitam didesne žuvį traukti reik padėti nes gali būti ,kad gausis atvirkštinis variantas. Nu tiek jau to mažasis Lukas rimtas vyrukas .Pasakoja, kad jai vandenį burbulai kyla tai reiškias lydeka aplinkui sukinėjasi, iškarto viskas aišku pasidarė, kad sliekas iš baimės paskutinį kvapą išleidžia , bet tai dar ne viskas.  Pradžiai nelabai kibo pasirodė Edita. Pasisiūlė pagelbėti, kad kolibris galėtų du zuikius nušauti tai saulę pafotografuoti ir tuo pačiu plūdę pastebėti, bet tai neįmanoma. Tai Edis ir pagelbėjo pirmąją žuvį prišnekiti krantan. Nu ir prasidėjo foto sesija. Žuvis maivėsi visaip foto aparatas kaito , už gražia foto sesija apdovanojom žuvele laisve paleidom atgal į tvenkinį. Va tada ir prasidėjo kibimas. Matyti gandas tvenkinyje nuaidėjo, kad įžymybe tapsi, jai ant kablio kibsi, ir pasipylė ešeriai burnom didelėm kablį prariją kuo giliau, kad matai galėtų kuo ilgiau su paparaciais pasidyviti kol kablį krapštysi. Taip ir Saulė pasislėpė laikas- pirtin traukti visas dienos nuodėmes garinti , aš tai matai nuodėmių neturėjau, tai tik girdėjau išpažintis pro pirties sienas. Velnias ėjo oi, kad ėjo net sienos nuo riksmo drebėjo . Visai sutemo tamsu nors akin dūrki laikas ant šieno gulti.  Šeimininkės prožektoriai visi pagedo, teko pagraibomis kartis šieno kupeton ir dar buvau labai nustebintas, kad akinius nuimti reikėjo, nes matai šiene pamesi tai bus bėdos. Palipėjęs aukštyn, radau patalus paklotus ir šakė šienan pasmeigta. Manau sau, kam gi čia tos šakės paliktos ,Edita paaiškina kad rūbams pakabyti. Apsiraminau, smagu tik vienos trūksta colibrio, nėr iš pirtie negrįžo turbūt nuodėmes sunkiai atmušė . Bet neužilgo nušvito šviesa. Nu manau kolibris grįžo skaisti todėl taip šviesu. Apsirikau, pasirodo telefonu kelią pasišvietus , na gerai sugulėm, pašnekėjom, lopšine kas mokėjo paliulavo liuks , visi nutilo užmigo ir aš mėgint pradėjau lygtais snausti tik jaučiu kas tai tamsoje aplink plikę sukinėjas ir paleidau signalizaciją matai duokit šviesą kas tai iš nugaros puola. Gaunu šviesą nieko tylu gerai atsiprašau, pasivaideno ir manau sau miegosiu toliau, kur tau ten kas tai stogu kerioblintis sumastė ir vėl į kairę ausį šiaudas lenda ,pasitvarkau gerai ,staiga kad sužviegė kampe tada visi pašokom išskyrus Edi ji snaudė sau ramiai ,o mes su colibriu neriman įpuolėm tik paskui pamatėme kad katinas kampe sėdėjo ai manau lai sėdi sau miegosiu sau bet tai ir nesumerkiau aš nakties akių nes balius vyko iki paryčių ,tik kitą dieną supratau, kam šakių tų reikėjo ir kas per naktį uliavojo juk pasirodo pelės puota kėlė su žiurkėmis kartu.  Ne duok tu dieve, kaip ilgai skambėjo tos dainos, šokiai iš palubių . Tai va kokia smagi naktis praėjo. Ryte šiek tiek galvele skaudėjo bet Editos nuotaika ir arbata nuskausminti padėjo ir vėliai nuostabi dienelė prasidėjo, likau patenkintas viskuo. Tiek įspūdžių,  ilgai dar nepamiršiu smagu, kai tokius draugus turi. Ačiū mielosios, kad taip su jumis gera. Aš laimingas vasara taip palydėjęs iki kitų susitikimų.