Pasidalinsiu mūsų pirmąja pasaka.... Kepėm, rankdarbiavom, rinkome gėrybes ir dekoravom:)

Ruduo... spalvos... grožis...

Kai rudenį gamta tiek daug gražių spalvų mums dovanoja, o vėjas margaspalvius lapelius po kojom plaiksto, nejaugi nepasinaudosi šia dovana tokiai gražiai šventei - Krikštynoms?! Taigi šventės tematikos ilgai galvoti neteko... RUDENS PASAKA... O kokia pasaka be gyvūnėlių? Koks miškas be meškinų?  Koks meškinas be saldumynų? Tad rudi maži meškiukai labai tiko kvietimams, o rudenišką desertų stalą saugojo gražuoliai meškiai ir patogiai įsitaisę prie žydinčių krūmelių laukė ateinančių pasivaišinti svečių:)

Pradėjom nuo kvietimų, o jie svarbiausi norint pakviesti svečius, o kadangi nusprendėme, kad bus ruduo, tai mieli rudeniški atspalviai čia labai tiko.O kai kvietimai pagaminti, svečiai pakviesti, šventė dar tik artėja, o idėjų, o noro daryti apstu... Ir tas gražu ir tas patinka, norisi...

Ech tie margaspalviai kerintys lapai... Net ir derinti nieko nereikia, gamta pati tai už mus tai padarė... Raudoni... geltoni... vos vos dar žali nuo medžio krentantys lapai, kažkam galbūt šiukšlės, bet tik reikia atidžiau įsižiūrėti į tą šiugždančią po kojom paklotę ir matai, kiek spalvų ir grožio ten slypi, kiek darbo saulė, lietus ir vėjas įdėjo... O netoliese randi ir raudonom uogom nusagstytą krūmą, lyg kas jas ten pakabinęs būtų... Ir visos tos rudens gėrybės tinka šiai TOBULAI DIENAI rudenį.

Mama manęs klausia, o iš kur tokių gražių lapų gavai:) Nusišypsojau, sakau išeik į lauką - apsidairyk, štai vienas žalias, kitas raudonas, gelsvas ir margas, va iš čia tie gražūs lapai... 

Žvakutės dailiai pasidabino riešutų sijonėliais, meškutė pasipuošė klevo lapelių karoliais, sėdi ir saugo tą stalą saldėsių...

O mes tiek įsijautėm į šios pasakos kūrimą, kad ir toliau norėjosi dar dar ir dar... O laiko buvo, tad rudenį išnaudojom toliau... Tad atsirado įvairių pasakos krypčių:) Kviečiu pasidairyti:)

Moliūgai moliūgai, vos nepamiršome jų....

Na karietos iš moliūgo mums paversti tikriausiai nepavyks, o ir pelenės neturime :) Tačiau šias rudenines gėrybes (aišku galima ir suvalgyti), bet mes prieš tai jas panaudosime kaip dekoracijas rudens šventės stalui papuošti.. Nepatikėsit, bet užderėjo margaspalviai moliūgai pas mus, vienas didelis šviesiai oranžinis lygut lygutėlis, o su kitu gamta paišdykavo, matyt meniška siela prabudo:) Pasižiūrėkit į ta didžiulį sodriai oranžinį moliūgą, ar gi neprimena Jums didelio natūralaus gintaro? Netobūlų formų, netobulos spalvos, bet toks gražus ypač apšviestas žvakių šviesos.. Ech užsinorėjau gimti rudenį... Vis stipriau ir stipriau jį įsimyliu...

Deja visos pasakos baigiasi:) Atėjo pabaiga ir šiai:)  

Viskas surinkta mūsų rankomis, kepėm pačios (išskyrus gybukus), moliūgai savam darže auginti, žvakidės mūsų lipdytos, kvietimas mūsų darytas :)  Tad manau kažkiek rankdarbių čia tikrai yra, dėl to nesupysite, kad čia pasidalinau :)