Sveiki,

prisižiūrėjau čia visokių grožybių - veltų šalių, užsigeidžiau ir aš ką nors panašaus pabandyti nuvelti. Kad darbo būtų mažiau, sumąsčiau, kad geriausia būtų apvelti jau turimo kokio šalikaičio kraštus. Tokių plonų šalikaičių pilnas stalčius prigrūstas (mėgstu juos pirkti, bet kažkodėl beveik nenešioju...) Pasirinkau retoko audimo, su medvilne. Šiaip visur teigiama, kad apsivelia tik šilkas, taigi, darbą pradėjau ne visai žinodama ar aplamai kas gausis. Bet, visgi, šis tas gavosi...

Taigi, pirmiausia ant burbulinės plėvelės, pagal šalikėlio dyd5 išsidėsčiau ploną vilnos sluoksnį. ( Aš naudojau vilnos karšinį, tad man buvo sunkoka tolygiai ir viena kryptimi išdėlioti vilną. Čia turbūt geriau tinka vilnos sluoksna.) Ant šio sluoksnio uždėjau šalikėlį, ir sudėjau dar vieną vilnos sluoksnį. Tiek pirmas, tiek antras vilnos sluoksniai turi užeiti ant šalikėlio kraštų. Antrąjį sluoksnį dariau  puošnesnį, tai bus mano šalikėlio geroji pusė. Bet galima puošnų daryti ir pirmąjį sluoksnį, tuomet šalikėlio abi pusės bus gerosios. 

Vat taip atrodė mano šalikėlio kraštai, paruošti vėlimui. 

Tuomet supurškiau viską karštoku muilo tirpalu. Muilo tirpalą darau iš vandens ir skysto muilo (arba Ringuvos muilo drožlių). Skystą muilą perku kuo paprastesnį. 

Purkšti reikia atsargiai, nes srovė gali "nupūsti" ploną vilnos sluoksnį, vilna suguls netolygiai.

Kai įsitikinau, kad muilo tirpalo gavo visas šalikas, atsargiai jį uždengiau kita burbuline plėvele.

Tada švelniai suglosčiau, šiek tiek pavėliau, kad suputotų muilo tirpalas.

Visą šį reikalą suvynioju. Į vidų įvynioju vamzdį nuo siurblio (galima kočėlą, kokį apystorį baslį, kas ką turi), kad stabiliau viskas laikytųsi ir būtų patogu kočioti.

Ir dar įvynioju į rakšluostį, nes per visus galus teka muilo putos (bent jau kai aš ką nors veliu). Dar keliose vietose šitą ritinį surišu virvele, kad neatsipalaiduotų. Ir pradedu kočioti. Kočioju kokis 200 kartų, paskui išvynioju pasižiūrėt, kas gavosi. Pataisau, jei kur susiglamže, užsilenkė. Dar šiek tiek purkšteliu muilo tirpalo, viską vėl suvynioju, suraišioju ir vėl kočioju kočioju kočioju... Bent jau 200 kartų. 

Ir vėl pasižiūriu, kaip tam mano "kočiotiniui" sekasi, ar gerai prisivėlė vilna prie šalikėlio...

Švelniai patampau kraštus, kad jie nors truputį banguotusi. Bet nereikia persistengti betampant, nes galima kokią skylę netyčiom padaryti (man taip ir atsitiko...)

Aš viską dar kartelį suvyniojau, bet dabar vyniojau taip, kad kočiojimas vyktų kita kryptimi (iki tol kočiojau į ilgį). Ir dar kokį šimtelį kartų pakočiojau. 

Vilnutė jau visai gerai susivėlė, šalį galima išimti iš plėvelės. Drąsiai galima velti rankomis vonioje, trinti, plauti...

Aš taip įsitikinu, ar gerai susivėlė. Jei plaunant, trinant, vilna nebetįsta, o yra tvirta kaip audinys, vadinasi, viskas tvarkoje. O jei visgi tempiant, tempiasi, pešasi, reikia dar kartelį vyniot į plėvelę ir gerokai pakočiot....

Išplovus visus muilus, išdžiovinus, reikia išlyginti. 

Atsargiai, per medžiagėlę.

Vat ir viskas. Žiūriam ką turiam...

Visgi, klaidų išvengti nepavyko.Veliant pasidarė keletas negražių skylių. Planuoju tas skyles apsiuvinėti sidabriniu siūlu ir apsimesti, kad viskas čia taip ir turėjo būti...

Noriu paklausti patyrusių vėlėjų, o kaip skyles  (jei visgi taip atsitinka) maskuoja jos? Ką galima įdomaus sugalvoti, kad skylė taptų puošmena, o ne broku? 

Štai toks mano bandymas atnaujinti šalikėlį, apveliant jo kraštus vilna.

Sekmės visoms!