Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie atsineštą į matematikos pamoką mokytojai popierinį kūgį

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau pats gegužės mėnuo, po truputį beeinantis į pabaigą, žodžiu, tuo pačiu ir pavasaris lauke jau artinosi į pabaigą, o aš tuo Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius devintos klasės mokslus. Ką aš dar atsimenu iš to mėnesio laikotarpio, kad kaip tik tuo metu vienai iš mano klasiokų šeimoje atsitiko didelė nelaimė – mirė jos mažasis broliukas, kuriam tebuvo dar tik 10 metų. Bet kadangi aš labai nesutariau su ta pačia klasioke mergaite, pastoviai mes klasėje pykdavomės su ja, tai specialiai ir nėjau vėliau nei į jos broliuko šermenis namuose, nei į pačias laidotuves. Nors ir buvau pakviestas ateiti. Jeigu neklystu, paskui klasėje girdėjau kalbant, kad per tas laidotuves du mano klasiokai net padėjo nešti klasiokės broliuko karstą, bet aš gi visai nebuvau tose laidotuvėse, tad ir nieko nežinau. Vien dėl to, kad nebuvau jos broliuko palydėjime, ta klasiokė pradėjo paskui ir dar labiau engti mane. Bet šįsyk verčiau pagrinde nusikelsiu prisiminimais į vieną matematikos pamoką mokykloje, kuriai mokytojos buvo liepta atsinešti iš popieriaus namie padarytą geometrinę figūrą – kūgį. Atsimenu, tądien kai pateikiau savo iš popieriaus lapo suklijuotą kūgį, mokytoja buvo labai juo nepatenkinta, kad tas mano kūgis yra visai be dugno, liepė jį man parsinešti atgal į namus, ten tam kūgiui priklijuoti jo dugną ir tik tada vėl pakartotinai atsinešti su savimi į kitą pamoką... 2001 m. gegužė