Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie ėjimą iš mokyklos į paštą, išsiųsti laišką draugui Mariui

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau ir spalio mėnuo atėjęs, tikras ruduo lauke, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius aštuntos klasės mokslus. Žodžiu, tuo metu man ne tik prasidėjo rūpesčiai su savo mokslais, pamokų lankymu, bet dar ir nemalonumai su savo klasės naujokais ir kitais mokiniais. Dėl to ir mano pažymiai ėmė vis labiau prastėti. Bet tuo pačiu, šalimais buvo ir dar kažkas naujo mano gyvenime, kas nušviesdavo man kelią šalia niūrių dienų mokykloje – kai tada buvau Kačerginės vaikų sanatorijoje ir ten gydžiausi, ten sutikau tokį šaunų berniuką, atvykusį iš Zarasų, vardu Marius ir mes ten pamažu susidraugavome, tapome draugais. Jis man daug visko buvo ten pripasakojęs, taip pat ir apie Sartų ežerą. Po to, kada grįžau namo iš sanatorijos ir vėl ėmiau eiti į Salamiesčio mokyklą, nusprendžiau nenutraukti savojo draugystės ryšio su tuo Mariumi, toliau mes bendravome, susirašinėdami tarpusavyje laiškais. Taigi, pamenu, buvo tokia viena niūri rudens popietė mokykloje, per ilgąją pertrauką skubėjau takeliu nuo mokyklos link miestelio pašto pastato, nešdamasis su savimi parašytą laišką draugui Mariui, kuris buvo jau užklijuotas ir paruoštas išsiųsti... 1998 m. spalis