Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie ėjimą su klasioke Liuda puošti mokyklos laiptinės lango

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuo metu jau pačios paskutiniosios Senųjų 1998 –ųjų metų mokslo dienos, likusios iki pat artėjančių šv. Kalėdų, gruodis, o aš ir toliau Salamiesčio mokykloje vis dar krimtau savuosius aštuntos klasės mokslus. Tą mėnesį aš dar labiau praleidinėjau pamokų lankymą, bet prieš pat šventes vis tiek dar spėjau nueiti į mokyklą. Nepamenu, ar tą gruodį vėl mano klasei buvo duota užduotis puošti Kalėdoms aktų salę, ar šįsyk tai darė kažkuri kita klasė, bet tikrai pamenu, kad vieną apniūkusią žiemos popietę aš su savo klasioke Liuda ėjome drauge į mokyklos priekinę laiptinę – ten jai padėjau langą puošti, ant stiklo prilipdydamas su lipnia juostele iškirptas popierines snaiges. Atsimenu, kad su ta Liuda visai gan gerai klasėje sutarėme, niekada nesipykome, ir ji man visai patiko kaip mergaitė. O jai ten langą padėti klijuoti buvo ir visai smagu. Paskui, kai atėjo „Eglutės“ šventė į mokyklą, vėl mūsų klasė nieko, jokio spektaklio visai nevaidino. Vėl beveik viskas vyko taip pat, kaip ir būnant septintoje klasėje – vėl vyko (dabar jau rusų kalbos kabinete) klasės „Žiburėlis“, per jį klasiokai tarpusavyje keitėsi dovanėlėmis. Kalėdų proga dovanojau klasės chuliganui Arvydui knygą „Prakeiktas kalavijas“, o aš savąją dovaną tada gavau būtent iš tos pačios klasiokės Liudos. O paskui ir vėl mums atėjo žiemos atostogos... 1998 m. gruodis