Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pakeliui surastą naują miestelio parduotuvę

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Kaip atsimenu, tų metų lapkričio mėnesį, paskendusį gausiai pasipylusiame žiemos sniege jau visai rimtai buvo įsibėgėjusi mano paties tuometė draugystė su anomis aštuntokėmis mergaitėmis Violeta ir Kriste, kad ilgainiui beveik vos ne kiekvieną dieną iš eilės mes ėjome kartu namų link iš po pamokų. O beeinant, tikrai labai įdomių ir dar nežinomų dalykų jos man tada nekart parodė. Kaip ir tai, kad Salamiestyje atsirado visai nauja parduotuvė. Atsimenu, kad būtent tą lapkričio mėnesio niūroką dieną vėl mes trise su tomis dviem aštuntokėmis mokinėmis iš po pamokų Salamiesčio mokykloje ruošėmės jau traukti vėl keliu namo, bet pirmiau jos dar nutarė ratą prasukti einant pro pat miestelio dvarą, nuėjome snieguotu keliu link jo, tada dar pasukome į kairę, nusileidome keliu į pakalnę ir aš tada pirmąsyk pamačiau, ko dar iki tada nebuvau matęs. Violeta man, penktokui, tądien parodė, kad kaip tik šioje vietoje, šalia gatvės esančiame gyvenamajame name yra neseniai atsidariusi nauja maisto prekių parduotuvė „Pas Prakapą“. Baisiai nedrąsu man tada buvo įžengti pasidairymui į svetimus namus, kur yra įsikūrusi naujoji parduotuvė, bet smalsumas visgi nugalėjo, aš su mergaitėmis ten tada irgi įžengiau vidun ir daug visokių naujų prekių pamačiau. Paaiškėjo, kad čia yra parduodama daug visokių atvežtinių užsienietiškų sausainių, ko senojoje miestelio parduotuvėje nelabai ir rasi. 1995 m. lapkritis