Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie "Šimtadienio" šventės proga devintoko vestą mums pamoką

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau beveik vasario mėnesio vidurys – kalendorinė žiema jau visai beeinanti į pabaigą, o aš Salamiesčio mokykloje toliau vis dar krimtau savo septintos klasės mokslus. Kasmet, vasarį, baigiantis žiemai, būna mokykloje viena ypatingą diena ir šventė – devintokų „Šimtadienio“ šventė. Tas pats įvyko ir šį vasarį. Vieną įprastai atrodančią vasario dieną – vasario 13 dieną vėl ir įvyko devintokams skirtasis „Šimtadienis“. Tai reiškia, kad tos klasės mokiniams beliko mokytis tiktai vos 100 dienų, ir kad jau nebetoli jų „Paskutinis Skambutis“. Šioje mokykloje vyrauja ilgametė tradicija, kad kasmet, tądien, kai mokykloje vyksta ši šventė, tikrieji mokytojai kažkur pasislepia ir tądien vietoj jų eina į klases mokyti jaunesnių mokinių patys devintokai. Mums, septintokams, atsimenu, anglų kalbos kabinete pamoką vedė devintokas berniukas Kęstutis. Va, ten tai buvo įdomių vaizdų: tas netikras mokytojas ir kone kiekvieną iš mūsų kvietė atsakinėti prie lentos, ir skaldė juokus ir davė mums visokių užduotėlių. Taip buvo bent iki pietų meto. O popiet jau visai kiti dalykai – vyko devintokams oficialioji jų „Šimtadienio“ šventės dalis. Pirmiausiai veiksmas vyko lauke, mokyklos kieme, o paskui jau ir viduje, su įprastais devintokams aštuntokų paruoštais „kankinimais“. Atsimenu, kad iki tol kone kasmet po šios devintokų šventės mano klasė būdavo laikraštėlyje linksniuojama ir peikiama, kaip kone triukšmingiausia neklaužadų klasė, bet jau tikrai nebeatsimenu, o kaip buvo būtent tais metais, po šio renginio kas buvo kalbama vėliau mokykloje. 1998 m. vasaris