Ingridos nekenčiamam mokiniui Usūriniui jo panelė, mokinė Vilma "Profkėje" paaiškina pėdkelnių savybes

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, tas trečiakursis mokinys Usūrinis Kumštis kai užmezgė savo pažintį ir pradėjo savo artimą, rimtą draugystę su pirmakurse virėjų mokine, šviesiaplauke mergina Vilma, iškart daugeliui Usūrinio klasiokų tai labai nepatiko. O Usūriniui, nepaisant iš jo klasiokų sklindančių dėl to patyčių, nuo pat pirmų dienų labai parūpo ši naujokė mergina, jis tuoj pat ir pasiūlė Vilmai rimtą draugystę. O pradėjus jiems savo draugystę, netrukus teko ir Vilmai sužinoti daugelį trečiakursio turimų paslapčių, tarp jų ir apie Usūrinio jaučiamą seksualinį potraukį moteriškiems „gietrams“. Kai net ir mokykloje iš kitų mokinių ją pasiekė gandas, kad tas Usūrinis po savo kelnėmis mūvi slapta pėdkelnes, pradžioje Usūrinis tai kaip begalėdamas neigė, jis pirmą mėnesį tai nuo jos ištisai slėpė, bet galop, jau spalio mėnesį, nuleidęs iš gėdos akis, apie savo potraukį merginai nenoromis prisipažino. Ir – Vilma visai lengvai priėmė šį faktą apie Usūrinio potraukį „gietrams“, nesijaudindama sutiko tai toleruoti. Ji ne tik pati savo akimis matė Usūrinio mūvimus „gietrus“, bet savo draugystės su juo metu dar ir daug visko pamokė jį apie tas pėdkelnes ir jų savybes. Kaip, tarkim, apie pėdkelnių medžiagos storumą, jų dydį, kokias savo kojoms Usūrinis turėtų rinktis, pati net ne sykį tiesiai į mokyklą su savimi buvo atsinešusi įvairių pėdkelnių pakuotes ir apie jas draugui viską aiškinusi... 2004 m. spalis