Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie mokykloje dirbusius du statybininkus marozus

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu jau tikrų tikriausias gražus ir šiltas, žalias pavasaris karaliavo gamtoje – juk jau buvo įpusėjęs gegužės mėnuo, o aš tuo metu toje Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savo septintos klasės mokslus. Keistai nuskambės, bet būtent tuo laikotarpiu mano mokyklos direktorius dėl vidaus patalpose ir lauke vykstančių statybos darbų buvo pasamdęs du vyriškius statybininkus. Net nežinau, ir kur direktorius tuos du vyriškius surado darbui, bet jau iškart netrukus paaiškėjo, kad šitie asmenys yra visai netikę – ne normalūs, rimti, darbui atsidavę statybininkai, o konkretūs marozai. Šitie statybininkai – marozai bandė artimai susidraugauti su vyresniųjų klasių berniokais ir tuo iš jų sau išpešti naudos – kad mokiniai jiems nupirktų alkoholio ir panašiai. Vyresnysis iš tų dviejų statybininkų dar buvo toks palyginti visai draugiškas, net ir su manim visai draugiškai elgėsi, o kitas – jaunesnis – totalus chuliganas. Nesuprantu, kur buvo mokyklos direktoriaus logika, kad tokius asmenis jis pasamdė darbui. Atsimenu, vieną gražią ir šiltą dieną mama su mūsų „Moskvičiumi“ atvažiavo prie mokyklos, kad mane po pamokų parsivežtų namo, o visai netoli autobusų stotelės „trynėsi“ ir tie du marozai, tai jie du iškart pristojo prie mūsų mašinos, prašydami mano mamos, kad ji jiems nupirktų alkoholio ir rūkalų, bet aš tuos du jau palyginti gerai pažinojau, tad ją iškart perspėjau, kad su šitais marozais statybininkais ji nieku gyvu neprasidėtų ir verčiau tuoj pat su dideliu greičiu mautų iš šitos vietos keliu, namų link. 1998 m. gegužė